Socialinio pobūdžio klausimai

Socialinio pobūdžio klausimai

• Jei žmogus sugrįžta į Lietuvą, ar užskaitomas jo stažas, įgytas Airijoje ir atvirkščiai - jei žmogus atvyksta į Airiją, ar užskaitomas jo stažas, įgytas Lietuvoje?
  Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinę apsaugą reglamentuoja ES Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Vadovaujantis minėtais reglamentais, kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje asmuo buvo apdraustas, draudimo stažas yra išsaugomas. Kitaip tariant, sumokėtos įmokos nei perkeliamos į kitą šalį, nei išmokamos asmeniui, jei jo draudimas toje šalyje nutrūksta. Kai asmuo sulauks pensinio amžiaus, kiekviena šalis, kurioje jis buvo apdraustas bent vienerius metus, turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo stažą. Jei asmuo kreipiasi dėl kitų išmokų (ligos, motinystės, nedarbo draudimo) ir pagal nacionalinius teisės aktus būtina turėti nustatytą minimalų socialinio draudimo stažą, kompetentinga įstaiga, skirdama išmoką, privalės atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgytus draudimo laikotarpius.
• Kokia yra tvarka, ar gali žmogus gauti dvi pensijas – vieną iš Lietuvos, kitą iš Airijos?
  Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje asmuo buvo apdraustas bent vienerius metus, turės mokėti senatvės pensiją, kai asmeniui sukaks pensinis amžius pagal tos valstybės narės teisės aktus. Pensija bus skaičiuojama pagal nacionalinius tos valstybės narės teisės aktus atsižvelgiant į asmens draudimo stažą toje valstybėje narėje. Nustatant asmens teisę į pensiją, atsižvelgiama ir į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą, bet kiekviena valstybė narė mokės tik už stažą, įgytą toje valstybėje narėje.
  
  Pavyzdžiui: Lietuvoje asmuo išdirbo 12 metų, Airijoje – 8 metus ir Lenkijoje – 9 metus. Bendras stažas yra 29 metai. Sukakus pensiniam amžiui Lietuvoje, asmuo turės teisę į pensiją, nes bus įvykdęs nustatyto minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimą (t. y. 15 metų). Tačiau Lietuva mokės ne už bendrą stažą (29 m.), bet tik už stažą, įgytą Lietuvoje, t. y. už 12 metų. Kai asmeniui sukaks pensinis amžius pagal Airijos teisės aktus, jis turės teisę į senatvės pensiją Airijoje už išdirbtus 8 metus. Lenkija taip pat paskirs savo pensiją už 9 metus, kai asmeniui sukaks pensinis amžius pagal Lenkijos teisės aktus.
• Kokios socialinės išmokos priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių vaikas gimė Airijoje, tačiau vėliau šeima persikėlė gyventi į Lietuvą?
  Jei visa šeima gyvena ir tėvai dirba vienoje valstybėje, tuomet išmokos skiriamos ir mokamos pagal gyvenamosios valstybės nacionalinius teisės aktus. Taigi, jei šeima gyvena Airijoje, išmokos bus skiria­mos pagal Airijos teisės aktus. Jei visa šeima iš Airijos persikelia gyventi į Lietuvą, Airijoje mokamų išmokų vaikams mokėjimas bus sustabdytas. Grįžus į Lietuvą šeimai reikia kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pagal gyvenamąją vietą, ir išmokos bus skiriamos pagal Lietuvos teisės aktus. Labai svarbu apie savo išvykimą į Lietuvą informuoti Airijos kompetentingą įstaigą, kuri moka išmokas šeimai. Nepranešus gali susidaryti permokos, kurias teks grąžinti.
• Lietuvių šeima dirbo Lietuvoje, o dabar gyvena Airijoje ir susilaukė vaiko. Ar priklauso pašalpos – vienkartinės ir kitokios?
  Jei visa šeima gyvena ir tėvai dirba vienoje valstybėje, tuomet išmokos skiriamos ir mokamos pagal gyvenamosios valstybės nacionalinius teisės aktus. Taigi, jei šeima gyvena Airijoje, išmokos bus skiria­mos pagal Airijos teisės aktus. Šeima turi kreiptis į Airijos kompetentingas įstaigas dėl išmokų vaikams mokėjimo. Jei apskaičiuojant išmokas asmuo turi įgyti minimalų stažą, tai Airijos kompetentinga įstaiga turės atsižvelgti ir į Lietuvoje įgytą stažą.
  
  Visų Europos Sąjungos kompetentingų įstaigų sąrašą galima rasti internete - viešas Europos socialinės apsaugos institucijų katalogas EESSI.
• Kokios socialinės išmokos priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nėra deklaravę savo išvykimo iš Lietuvos, kurių vaikas gimė Airijoje ir jie kreipiasi dėl socialinių išmokų Lietuvoje?
  Paprastai dėl išmokų šeimai kreipiamasi į gyvenamosios valstybės įstaigą, atsakingą už išmokų šeimai mokėjimą. Nepriklausomai nuo to, kur asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, ar kur gimė vaikas, turi būti nustatyta kuri valstybė yra kompetentinga mokėti išmokas vaikui, t.y. bus įvertinta kur vaiko tėvai yra socialiai draudžiami.
  
  Jei abu vaiko tėvai gyvena Lietuvoje ir nedirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tuomet išmokas skirs ir mokės Lietuvos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, jei šeima atitiks reikalavimus išmokai gauti.
  
  Jei vaiko tėvai gyvena ir dirba Airijoje, išmokas turės mokėti Airijos kompetentinga įstaiga.
  
  Jei vaiko tėvai gyvena ir dirba skirtingose valstybėse, tuomet išmokos bus mokamos pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, kuriuose numatytos įvairios situacijos. 
• Grįžtantys į Lietuvą klausia, kiek darbo dienų reikia atidirbti, prieš galint išeiti iš darbo vaiko priežiūros atostogų?
  Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta kiek dienų reikia atidirbti prieš išeinant vaiko priežiūros atostogų. Tačiau pagal Darbo Kodeksą darbuotojas, ketinantis pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.
  
  Kartu informuojame, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
  
  Nustatant teisę į išmoką bus atsižvelgiama ir į kitoje Europos Sąjungos valstybėje įgytą stažą.
• Ar mirus Lietuvos Respublikos piliečiui Airijoje, jo šeimos nariams priklauso išmoka, susijusi su laidojimo išlaidų kompensacija, kur reikia kreiptis?
  Mirus asmeniui reikia nustatyti kur jis buvo draudžiamas: Lietuvoje ar Airijoje. Jei asmuo prieš mirtį gyveno ir dirbo Airijoje, jis buvo draudžiamas pagal Airijos teisės aktus. Laidojimo išmoką tokiu atveju turi mokėti Airijos kompetentinga įstaiga.
  
  Šeimos nariai gali kreiptis tiesiogiai į Airijos kompetentingą įstaigą arba į Lietuvos savivaldybės administraciją pagal savo gyvenamąją vietą. Savivaldybių Socialinės paramos skyriaus specialistai susisieks su Airijos kompetentinga įstaiga, siunčiant atitinkamas užpildytas visoje Europos Sąjungoje standartizuotas E formos pažymas.
• Ar egzistuoja universalus visoje ES pripažįstamas asmens neįgalumą patvirtinantis pažymėjimas, ar yra planų tokį dokumentą įvesti ES mastu?
  Šiuo metu tokio dokumento nėra ir kol kas nėra planų tokį dokumentą sukurti ES mastu. Asmuo turintis neįgalumą ir turintis teisę gauti pensijas iš kelių Europos Sąjungos valstybių turi kreiptis į jį gydantį gydytoją ir prašyti užpildyti E 213 (išsami medicininė išvada) formos pažymą. Forma gali būti pildoma bet kokia Europos Sąjungos kalba.
  
  Pagal šioje formoje užpildytus duomenis, kitos valstybės kompetentinga įstaiga nustato neįgalumą savo valstybėje. Šią formą reikia pristatyti įstaigai, kuri skiria ir moka socialinio draudimo pensijas.
• Ar ES šalys keičiasi informacija apie socialines išmokas mokamas kitų ES šalių piliečiams gyvenantiems ne savo gimtojoje šalyje?
  Šiuo metu kompetentingos ES valstybių įstaigos (tai yra tos įstaigos, kurios skiria ir moka išmokas), intensyviai bendradarbiauja tarpusavyje, siunčiant popierinius struktūrizuotus dokumentus ar E formos pažymas, kuriose pateikiama visa informacija, reikalinga pareiškėjo teisei į išmokas nustatyti, patvirtinti ar patikrinti.
  
  Tikimasi, kad bendradarbiavimas tarp ES kompetentingų įstaigų dar labiau supaprastės ir paspartės perėjus prie elektroninio apsikeitimo informacija. Tai bus daroma naudojant Europinę EESSI sistemą. Šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis. Europos Komisija kol kas tiksliai negali pasakyti, kada pradės veikti ši sistema. Naudojant EESSI sistemą bus lengviau ir greičiau priimami sprendimai apskaičiuojant ir mokant socialinės apsaugos išmokas, taip pat sudaromos galimybės veiksmingiau patikrinti duomenis.
• Persikeliant neįgaliam asmeniui iš Lietuvos į Airiją, kokius dokumentus iš Lietuvos reikėtų atsivežti dėl globos ir negalios įteisinimo Airijoje?
  Kokių dokumentų gali prireikti Airijos kompetentingai įstaigai nustatant globą, gali atsakyti tik pati Airijos kompetentinga įstaiga. Praktikoje, jei kompetentingai įstaigai trūksta kažkokių dokumentų, ji turi susisiekti su kitos valstybės kompetentinga įstaiga ir prašyti ar užpildyti atitinkamas formas ar atsiųsti trūkstamus dokumentus.
  
  Neįgalumo nustatymui reikėtų iš savo gydančio gydytojo paprašyti užpildyti E 213 formos pažymą. Šios formos pagrindu Airijos kompetentinga įstaiga nustatys nedarbingumo lygį pagal Airijos teisės aktus.
• Ar gali žmogus, grįžęs į Lietuvą, tikėtis gauti darbą? Kur jam kreiptis?
  Lietuvos darbo biržos tinklapyje yra pateikta informacija apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aprašomos darbo paieškos Lietuvoje ir ES šalyse galimybės bei patarimai, kaip pradėti savo verslą, naudotis Lietuvos darbo biržos elektroninėmis paslaugomis:
  - Informacija apie laisvas darbo vietas (2013 m. vasario 1 d. įregistruota 2584 laisvos darbo vietos);- Daugiausiai laisvų darbo vietų – kvalifikuotiems darbininkams (2015 m. pirmo ketvirčio apžvalga);
  - Darbo pasiūlymai pagal profesijas, teritorijas (yra greitos, išplėstinės paieškos, atrankos pagal grupes galimybės);
  - Pasiūlymai savarankiškai veiklai;
  - Darbo vietos valstybinėje tarnyboje;
  - Darbo biržos elektroninių paslaugų sistemoje galima sukurti savo CV, nusiųsti CV tiesiogiai darbdaviui, pasinaudoti išankstinės registracijos darbo biržoje paslauga, užsisakyti pranešimus apie naujus darbo pasiūlymus ir t.t.
  - Skelbiamas paklausių profesijų ir specialybių sąrašas (jame išskirti specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu bei darbininkai su profesiniu pasirengimu) pagal šalies regionus;
  - Skelbiamas įsidarbinimo galimybių barometras šalyje ir pagal regionus;
  - Yra tiesioginė prieiga prie populiariausių privačių įdarbinimo agentūrų tinklapių.
• Kur žmogus gali gauti informaciją dėl pensijų, išmokų, pašalpų ir pan.? Kokie socialinės ir darbo ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų kontaktai?
  Europos Sąjungoje migruojantiems asmenims informaciją apie pensijų, išmokų ar pašalpų skyrimą galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidžiamuose leidiniuose, kurie talpinami ministerijos internetiniame puslapyje. 2011 m. buvo išleistas el. leidinys „Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinė apsauga“. 2012 m. buvo išleistas teminis lankstinukas „Išmokos šeimai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“.
  
  Konsultuoti dėl pensijų skyrimo, asmenys turintys stažo keliose ES valstybėse, ar ketinantys persikelti gyventi į kitą šalį gali Sodros Užsienio išmokų tarnyboje, kuri ir skiria pensijas pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas (info@sodra.lt). Apie išmokas šeimai, laidojimo ar kitas socialines pašalpas informaciją gali suteikti savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyriai ar seniūnijos.
  
  Dėl nedarbo draudimo išmokų Lietuvoje konsultuoja Lietuvos darbo birža ir jos teritorinės darbo biržos: info@ldb.lt ar bendruoju piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo telefonu – 8700 55166 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai: info@sodra.lt ar bendruoju informacijos telefonu 1883, dėl nedarbo draudimo išmokų eksporto ir nedarbo draudimo stažo sumavimo konsultuoja Lietuvos darbo biržos EURES biurai - eures@ldb.lt.
  
  Informaciją apie migruojančių asmenų socialinę apsaugą galima gauti ir kreipiantis į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyrių post@socmin.lt.