Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Artimiausi renginiai

Naujienos Spausdinti RSS

Šiauliuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas

Sukurta 2021.06.15 / Atnaujinta 2021.06.16 08:33
      Šiauliuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas
      Šiauliuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas
      Šiauliuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas
      Šiauliuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas

      Birželio 15 dieną užsienio reikalų ministerijos ambasadoriai ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė ir Marius Janukonis dalyvavo Ginkūnuose, Šiauliuose, vykusioje Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo ir rastos masinės kapavietės palaikų naujosios palaidojimo vietos pašventinimo ceremonijoje.

      Ceremonijos metu buvo pagerbtos Šiauliuose veikusių nacistinės Vokietijos karo belaisvių lagerių aukos. 2019 metais šių aukų palaikai buvo rasti masinėje kapavietėje Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose. 2020 metais buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota 728 belaisvių palaikai, palaidoti naujoje kapavietėje, jų atminimas pagerbtas tylos minute.

      Ambasadorė G. Grigaitytė, savo kalboje pažymėjo, kad Lietuvoje, kuri prieš savo valią buvo įtraukta į šį karą, nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga sukūrė ištisą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įsteigti 12-a lagerių karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė sovietų įsteigti 36 lageriai, skirti karo belaisviams bei civiliams gyventojams, ir atkreipė dėmesį, kad nacių ir sovietų lageriuose kalintų ir nužudytų žmonių likimai mums skaudžiai primena, kad totalitariniai režimai vykdė nusikaltimus žmoniškumui. Ambasadorė pažymėjo, kad šie tragiški istorijos puslapiai mus moko nelikti abejingais prieš naująsias grėsmes, kurios kyla taikai ir stabilumui.

      Pagerbiant Antrojo pasaulinio karo aukas žodį tarė Šventojo Sosto misijos vadovas Lietuvoje J.E. Arkivyskupas Petaras Rajič, Šiaulių miesto meras Arūras Visockas, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir LR Prezidento patarėjas Šarūnas Radvilavičius. Ceremonijoje taip pat dalyvavo diplomatinio korpuso atstovai iš Estijos, Latvijos, Ukrainos ir Vokietijos ambasadų, taip pat baltarusių bendruomenės Lietuvoje atstovai.

      Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo vainikus nuo Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, institucijų ir visų Lietuvos žmonių, taip pat – nuo užsienio valstybių diplomatinio korpuso Lietuvoje.

      Nacių Vokietijos okupacijos metais Šiauliuose buvo įkurtos trys karo belaisvių stovyklos: “Oflag 65”, “Stalag 336/Z”, “Stalag 361”. 1942 metais Šiauliuose buvo kalinami virš 10 tūkst. karo belaisvių, daugiausiai Sovietų Sąjungos karių, kurie buvo išnaudojami Vermachto karinių pajėgų darbams, įskaitant ir statybas Zoknių aerodrome. Daugybė karo belaisvių žuvo dėl bado, blogų gyvenimo sąlygų, šalčio, ligų.

      Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, Šiauliuose įsteigtas gamybinis karo belaisvių lageris Nr.294, veikęs iki 1948 metų. Lageryje kalinti Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisviai - įvairių Europos tautų belaisviai, daugiausia, vokiečiai, austrai, lenkai, prancūzai, čekai. Jie dirbo Šiaulių fabrikuose ir atstatinėjo per karą stipriai apgriautą miestą, aerodromą, geležinkelio stotį, geležinkelius, taip pat statė paminklą “Kariui išvaduotojui” Šiaulių Pergalės (dabar Prisikėlimo) aikštėje. Lagerio barakai buvo perpildyti, belaisviai gyveno pusbadžiu, daug jų mirė nuo išsekimo ir ligų. 1945-1947 metais Šiaulių lageryje buvo kalinami virš 13 tūkst. belaisvių.